- skudrumas
- skudrùmas sm. (2) Rtr, DŽ, NdŽ, skùdrumas (1); L, Ser → skudrus: 1. Patrakęs ir skudrùmas, darbas rankose kaip tirpte tirpsta Brs. Tos šnapšelės nė skùdrumuo nebuvo Slnt. 2. Todėl senovė[je] kalnėnai ir žemaičiai dėl savo greitumo, skudrumo ir narsumo teip didžiai garsi buvo S.Dauk. Ant imtynių ne tik reik turėti jėgos, bet ir skudrùmo Všv. 3. Skudrumu savo toli nenueisi Šts. 4. Pgr → skudrus 6: Skudrùmas to kirvio, kai išgalandi – plauką ore perpjauna Pn. Peilis nė kokio skudrùmo netura Mžk. ║ Vilkas rangos, nepabėga, vos tik kvapą gal atgauti – teip skudrumą lazdos jautė rš. 5. BŽ449 → skudrus 7: Vyriausiasis vadas apdovanotas nepaprastu skudrumu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.